Arsano mūšis 

1716 
Dailininkas: Johan Joseph Waldtman del.
Graveri: Joan Ulrich Kraus fecit.

Vario graviūra
Kainos nurodomos su rėminimu

Viena iš keturių ypač retų, aukšto istorinio ir įspūdingo meninio  lygio graviūrų iš vientisai neišlikusios 1716  metais Ambere, Belgijoje išleistos knygos ispanų kalba "Nuostabiausieji apvaizdos apsireiškimai nenugalimojo Romos  imperatoriaus Leopoldo Pirmojo gyvenime ir Imperijoje“ III tomo, aprašančio 1682-1687 įvykius Šventojoje Romos imperijoje (Constatino Roncaglie, 1716 , Amberes, Belgija) (“VIENOS IŠLAISVINIMAS”, “BARKANO MŪŠIS ir GRANA APYLINKĖS”, “BUDOS APGULTIS”, “ARSANO MŪŠIS”).

Paveikslų antroje pusėje eksponuojami originalūs graviūrų paaiškinimai, leidžia detaliai susipažinti su mūšių dalyviais, karinėmis pozicijomis ir taip iš arčiau pasidomėti to meto karybos strategijomis ir taktikomis.

*****

Katalikiškos Europos ir musulmoniško pasaulio, atstovaujamo Otomanų imperijos, priešprieša ir teritoriniai karai nenutrūkstamai vyko ištisus XIV-XVIII amžius. Turkai buvo užėmę dalį Viduržemio jūros, centrinės Europos teritorijos, kėsinosi ir į Abiejų Tautų respublikos – Lenkijos karalystės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštystės - valdas. Pavienės Europos šalys buvo nepajėgios atsilaikyti prieš šią rytų galybę. Jungtinis europiečių interesas privertė suvienyti katalikiškas  jėgas. Šių bendrų veiksmų kulminacija ir lemtingu posūkio tašku laikomas Vienos mūšis, kuriame pergalę laimėjo ir musulmoniškos Otomanų imperijos veržimąsi į Europą sustabdė jungtinės Habsburgų, Šventosios Romos imperijos ir Abiejų Tautų respublikos pajėgos, vadovaujamos Jono Sobieskio,  Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio (1629-1696).  Keturių ypač retų, aukšto istorinio ir meninio lygio  graviūrų grupė vaizduoja keturis svarbius XVIII pabaigos Europos atkariavimo iš turkų mūšius . 

“ARSANO MŪŠIS” ref. 718MB4

1687 įvykusį Arsano (Mohacs) mūšį vaizduoja puiki militarinė graviūra, kurios pirmame plane - iš mūšio bebėgantys turkai su Didžiuoju viziriu priešaky. Mūšis revanšas.  Beveik prieš 150 metų toje pačioje vietoje vykusį mūšį tarp musulmonų otomanų ir krikščionių pastarieji pralaimėjo, o kautynėms vadovavęs ir jose žuvęs Liudvikas II buvo paskutinis jogailaičių dinastijos valdovas, valdęs Vengriją ir Bohemiją. 

BŪKLĖ:
Gražus  ir ryškus atspaudas, labai gera bendra būklė.  Neįrėminta.

DYSIS:
Graviūros spaudas: 19,4 x 32,5 cm
Su rėmu: 

Rėminimas

Rėmas paveiksui - kaip drabužis žmogui. Gali papuošti arba paslėpti visus privalumus.